Shpirti Lire
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Bordi Drejtues i Forumit shpirtilir

Shpirti Lire

Faleminderit per viziten ... Me Respekt Stafi
 
ForumPortaliKėrkoRegjistrohuidentifikimi


Share | 
 

 RRUGA E LUFTETARIT BRENDESOR

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
AnGeL_DrEamS
SuperAdmin
SuperAdmin
avatar

Male
Postime : 403
Age : 26
Vendodhja Vendodhja : BeRaT
Emploi : AlbSpace Community
Loisirs : AlbSpace™
Anėtarėsuar : 06/01/2010

MesazhTitulli: RRUGA E LUFTETARIT BRENDESOR   Mon Dec 05, 2011 5:26 pm



Nė lashtėsi, luftėtarėt ishin njė klasė (kastė) e veēantė shoqėrore. Nėse do tė shikojmė tek ēdo qytetėrim, do tė shohim se nė Indi kemi klasėn e Ksatrija, nė Egjipt po ashtu, nė Japoni kemi Samurajtė, Platoni tek republika e tij na flet pėr klasėn e rojtarėve, madje dhe tek qytetėrimet e Indianėve tė Amerikės kemi klasėn e luftėtarėve. Luftėtarėt ndiqnin njė mėnyrė jetese tė caktuar dhe kishin njė mėnyrė tė veēantė veshjeje dhe ushqimi por edhe edukimi. Roli i tyre ishte ruajtja e Drejtėsisė dhe e paqes nė rajonin e tyre. Zakonisht, mbreti i ardhshėm dilte nga klasa e luftėtarėve.

Samurajtė:

Klasa e luftėtarėve nė Japoni. Fillimisht ishin rojtarėt e qeveritarėve lokalė. Edukimi i tyre fillonte qė nė moshėn 8 vjeēare, ku dhe u jepeshin dy shpatat e tyre, qė konsideroheshin si shtrirje e trupit tė tyre. Pėr kėta luftėtarė, vdekja ishte njė lloj vetėrealizmi dhe e konsideronin gjithmonė si njė mik tė tyrin. Keshilla e tyre e pėrhershme, ishte tė mbanin vdekjen gjithmonė pėrpara syve, domethėnė Samurajtė ishin vazhdimisht vigjilentė. Virtytet qė i veēonin ishin modestia, maturia dhe guximi. Kishin njė Kod Nderi tė rreptė, Bushidon, (domethėnė rrugėn e Luftėtarit – Kavalier). Gjithashtu pėrveē luftės, Samurajtė ndesheshin dhe me poezi , para luftės, qė ėshtė njė tregues I kultivimit tė tyre shpirtėror.

Shao Lin:

Nė Kinė kemi murgjit – luftėtarė Shao Lin. Shaolinėt kalonin tė paktėn 10 vite tė mbyllur nė manastire, ku dhe stėrviteshin. Nėpėrmes pėrdorimit tė arteve marciale dhe sidomos tė Kung Fusė, arrinin te harmonizonin mendjen dhe trupin, dhe si rezultat bėheshin luftėtarėt mė tė mirė dhe rojtarėt e mbretit. Ekzistonin pesė stile nė Kung Fu, aq sa dhe elementet e natyrės. Kėshtu kemi stilin e Tigrit – Tokė, stilin e Leopardit – Ujė, Lejlekut – Erė, gjarpėrit – Zjarr dhe stilin e Dragoit tė Artė – Eter. Kur mbaronte edukimi i Shaolinėve, pasi kalonin disa teste, murgjit e rinj vendosnin nė duart e tyre simbolet e tigrit dhe dragoit nga njė ene metali e skuqur nga zjarri, simbole qė simbolizonin harmonizimin e Tokės me Qiellin.

Spartanėt:

Qė nga momenti kur lindnin, spartanėve u duhej tė fitonin tė drejtėn e tė jetuarit. Kėshtu ekzistonte njė kėshill pleqsh qė gjykonin nėse foshnjat qė lindin ishin tė afta pėr ti ofruar shoqėrisė. Nėse jo, foshnja hidhej nė njė greminė.

Qė nga mosha shtatė vjeēare, djemtė iknin nga shtėpia dhe qė nė atė moment e tutje, ata i pėrkisnin shoqėrisė, ishin djemtė e tė gjithėve. Atėherė fillonin stėrvitjen e tyre, qė pėrveē artit tė luftės, gjithashtu mėsonin dhe muzikė dhe shkenca, ashtu si dhe tė gjithė luftėtarėt e qyteterimeve tė tjera tradicionale. Kėshtu qė nga mosha fėminore mėsonin tė duronin jo vetėm fatkeqėsive por edhe tė mos kishin frikė vdekjen. Gjatė luftės thuhet, se vishnin njė mantel tė kuq nė mėnyrė qė tė mos dukej kur te gjakoseshin dhe tė demoralizonin bashkėluftėtarėt e tyre, por ai mantel ishte dhe njė tregues initacioni, pasi ngjyra e kuqe, ishte njė ngjyrė shumė brendėsore e jetės – energji.

Pėr shkak tė edukimit tė tyre, kultivonin dhe virtyte tė tjera si devotshmėria tek atdheu i tyre, hetimi nėpėrmes mėsimeve qė bėnin por edhe shėrbimi, shėrbenin qytetin e tyre, mbretin e tyre por edhe drejtėsine. Dihet qė mbanin mburoja shumė tė mėdha, me tė cilat dergonin tė vdekurit nė shtėpitė e tyre . Me mburojėn, ēdo spartan mbronte shokun e tij qė kishte nė krah dhe jo veten e tij. Nė kėtė mėnyrė zhvilluan shumė virtytet e bashkėjetesės dhe tė vetėsakrifikimit.

Pasi tė mbushte njė moshė te caktuar, pėr tu quajtur dikush luftėtar, i duhej mė parė tė kalonte disa teste, domethėnė tė initacionohej. Kur ishin tė vegjėl, prisnin flokėt e tyre tė shkurtėr pėr tė treguar se nuk e kishin kaluar akoma testin e luftėtarit. Tė njėjtėn gjė bėnin dhe femrat, ndėrsa nė moshėn e adoleshencės, dhe pasi kalonin testet e nevojshme, i linin flokėt e gjatė. Gjithashtu spartanėt dalloheshin pėr xhentilesėn e tyre. Plutarku thote se gjatė Lojrave Olimpike, banorėt e ēdo qyteti uleshin nė vende tė caktuara dhe se njė herė njė plak ishte vonuar pėr tė zėnė vend nė stadium, dhe kur arriti bėri xhiron e stadiumit se mos gjente ndonjė vend, dhe vetėm kur arriti tek ana e spartanėve, ata u ēuan tė gjithė nė kėmbė pėr ti liruar vendin e tyre pėr tu ulur. Atėherė plaku tha se tė gjithė e dinė se ēfarė ėshtė e mira, por vetem spartanėt e bėjnė atė.

Njė veprim i madh vetėsakrifice ishte dhe ai i betejės sė Thermopileve, qė aty me tė vėrtetė spartanėt, vėrtetuan se nuk kishin frikė vdekjen dhe qė preferojnė tė vdesin me nder se sa tė jetojnė nė njė mėnyrė tė pandershme.

Nga mosha 20 e deri nė 60 vjeē spartanėt i pėrkisnin ushtrisė dhe qė nga momenti qė hynin nė ushtri, fitonin tė drejta politike. Gjithashtu njė karakteristikė e tyre ishte se dėnoheshin jo vetėm kur bėnin diēka tė keqe, por edhe kur ndėrsa kishin mundėsi pėr tė ndryshuar gjėrat pėr sė miri nuk e bėnin njė gjė tė tillė. Shpesh thonin se nuk ekzistojnė spartanė, por vetėm Sparta.

Njė mėnyrė tė tillė jetese kishin dhe minoitet.

Indianėt:

Dhe tek ky qyteterim kemi njė kastė tė veēantė luftėtarėsh, tė cilėt stėrviteshin nė shtėpitė e diturisė. Sidomos tek Indianet e Amerikės sė Veriut, shikojmė testin e luftėtarit me manitune e tij. Pėr njė distancė kohore, adoleshenti Indian ikte i vetėm nė pyll dhe nėpėrmes disa lutjesh dhe pastrimesh shpirtėrore, takonte shpirtin – mbrojtės te tij. Njė nga lojrat me karakteritike tė Indianėve ishte loja e topit, lojė nė tė cilėn vetėm me legenin (trupor) dhe me bėrrylat pėrpiqeshin tė fusnin njė top lėkure nė njė kurorė horizontale. Fituesit sakrifikoheshin pėr Zotin , pėr tė treguar se nuk kishin frikė nga vdekja dhe ishte njė nder pėr ta pėr tė vdekur pėr Zotin e tyre.

Mė vonė do tė kemi falangėn e famshme maqedonase dhe legjeonat romakė, tė cilat kishin pak a shumė njė pėrgaditje tė njejtė me ato qe thame mė parė.

Por edhe nė epokėn e Mesjetės kemi modelin e luftėtarit tek urdhėrat kavaliere, ashtu sikur templarėt ose kavalierėt e tempullit, rodostavret ose kryqtrėndafilėt etj. Tė gjithė kėto luftėtarė mbronin dijen, flakėn misticiste nga akullanja e Mesjetės. Shumė njerėz thonė se vetėm falė kėtyre urdhrave, mė vonė do tė shfaqej revolucioni Francez, dhe epoka e Rilindjes.

Modeli i luftėtarit ėshtė njė nga shprehjet burrėrore, ashtu sikur dhe kleriku, mbreti dhe artisti. Kėshtu e shohim tek mitologjia botėrore. Herojtė luftėtarė janė ēdonjėri nga ne, qė ftohet nga fati pėr tė gjetur veteveten e tij tė vėrtetė (shpirtin – damė) duke luftuar pasionet e tij inferiore (dragojtė, ciklopėt etj).

Duke filluar nga mitologjia greke, kemi mitin e Herkulit, tė Teseut, Odisese, Orfeut, Akilit qė tė gjithė ata kaluan teste tė vėshtira dhe madje arritėn tė zbrisnin deri tek Hadesi pėr tė zbuluar thesarin qė fshihnin brenda tyre, Afėrditėn Qiellore, Shpirtin e tyre tė Pavdekshėm. Kėshtu kemi udhėtimin e Odisesė, Orfeun qė zbriti deri tek Hades pėr tė gjetur Evridikin, Teseun qė kėrkonte lėkurėn flokartė, dhe Herkulin qė bėri 12 bėmat e tij.

Nė Persi kemi eposin e Gilamėsit, tė heroit i cili kėrkonte lengun e pavdekshmėrisė. Nė Indi kemi eposin e Mahabharata, nga ku te pjesa e Bagavat Gitės kemi Arzunėn ( Ksatrija – Luftėtar) qė i duhet tė pėrballet me tė afėrmit e tij, domethėnė me dobėsite e tij, gjithmonė nėn udheheqjen e mėsuesit tė tij Krisna, e njėjta gjė dhe tek eposit tjeter i Indisė, Ramajana, aty ku Rama shpėton Sitėn. Njė tjetėr shembull ėshtė ai i Don Kishotit dhe i Dulcinese. Gjithashtu nė mitologjinė e driideve, kemi mitin e mbretit Artur dhe tė tavolines sė rrumbullakėt. Ndėrsa nė fenė e Krishterė kemi mitin e Shėn Gjergjit , i cili vret dragoin etj.

Nė tė gjithė shembujt e mėsipėrm, herojtė kanė mbėshtetjen e perėndive. Kėshtu ėshtė perėndesha Thetis e cila ndihmon Akilin, duke i dhėnė koracėn qė kishte bėrė Hefesti, Mbreti Artur i cili zotėron ekskaliburin magjik qė ju dha nga Merlin, Odisea i cili ka ndihmėn e Perėndeshės Athina dhe Arzuna i cili ka ndihmėn e Krisnės. Ėshtė karakteristikė se heroi pėr tė fituar pavdeksinė i duhet tė kalojė testet e katėr elementeve tė natyrės: tokės, ujit, erės, dhe zjarrit.

Luftėtari ėshtė simboli i pėrjetshėm i Nxėnėsit, i njeriut qė bėn punė fillimisht brenda tij dhe nė vazhdim del nė botė pėr tė mbrojtur tė drejtėn dhe tė vėrtetėn. Ėshtė njeriu i cili harmonizon Shenjtėsinė dhe profanitetin, domethėnė lėvizjen drejt qendrės, dhe atė jashtė qendrės. ėshtė simboli i njeriut qė funksionon me mendje, zemėr dhe duar dhe qė ėshtė i devotshėm kundrejt mėsuesit dhe Idealit tė tij. Pasi nėse nuk ėshtė i drejtė dhe i vėrtetė me vetveten e tij, si do tė mund tė jetė me njerėzit e tjerė. Kėtu na kujton shumė mitin e shpellės sė Platonit, ku njerėzit janė brenda njė shpelle dhe shikojnė hijet qė godasin murin kur disa objekte kalojnė jashtė shpellės . Por njerėzit kujtojnė se shikojnė realitetin. Disa njerėz arrijnė ti thyejnė zinxhiret e tyre dhe dalin jashtė nė dritė, dhe atėherė vendosin tė kthehen pėrsėri brenda shpellės, nė mėnyrė qė tė mund tė ndihmojnė dhe tė tjerėt. Tė njėjtėn gjė shikojmė dhe tek Teseu dhe Labirinti por edhe tek Orfeu i cili zbret nė Hades. Kėshtu pra, fillimisht kemi njė kėrkim brendėsor dhe mė vonė kėrkimin e jashtėm.

Heroi pra, ėshtė ai qė ėshtė i etur pėr tė mėsuar, ėshtė Santiagoja i Alkemistit i cili kėrkon tė gjejė thesarin e tij deri nė Egjipt dhe mė nė fund zbulon se thesari i tij ndodhet brenda tij. Vjen momenti kur heroi ndodhet pėrpara kryqėzimit tė Virtytit dhe tė Ligėsisė, dhe ėshtė i lire tė zgjedhė se cilėn rrugė do tė ndjekė.

Disa nga karakteristikat e heroit janė guximi i tij, besimi tek vetvetja por tek elementi mė superior i vetvetes, nė mėnyrė qė tė arrijė tė largohet nga rutina e jetės. Njė karakteristikė tjetėr ėshtė durimi dhe kėmbėngulja nė momentet e vėshtira qė i dalin pėrpara. Tjetėr karakteristikė ėshtė pasioni, domethėnė kuptimi mė i lartė i dashurisė pėr njė qėllim. Por gjithashtu dhe xhentilesa e tij kundrejt tė gjitha qėnieve tė natyrės.

Por njė luftėtar nuk lufton vetėm me armėt e tij por edhe me idete. Mund tė themi se idetė janė ato qė i japin njė arsye ekzistence. Ėshtė domethėnė njė luftėtar i sė vėrtetės. Kėshtu mund tė flasim pėr njė Sokrat i cili vdiq pėr idete e tij, pėr njė Giordano Bruno qė deri nė minutėn e tij tė fundit mbėshteti idetė e tij dhe qė e dogjėn nė fushėn e luleve nė vitin 1600. Akoma dhe E. P. Blavatskin e cila megjithė vėshtirėsitė e asaj epoke, ajo luftoi dhe solli njeėpranvere shpirtėrore nė Europėn e asaj epoke, duke themeluar Shoqėrinė Teofizike dhe duke shkruar tekste tė vyera. Tė gjithė ata qė pėrmendėm, jetuan dhe vdiqėn pėr idetė e tyre, dhe kjo ėshtė apo nuk ėshtė njė qėndrim heroik?

Gjithmonė herojtė ishin me pėrpara se epoka e tyre dhe pėr kėtė arsye dhe njerėzit nuk i kuptonin gjithmonė dhe i konsiderojnė si njerėz tė ēmendur ose heretikė ose ateistė, fjalė qė nė tė vėrtetė mund tė karakterizojnė vetėm ata qė i thonė. Mė vonė njerėzit do tė kuptojnė arsyen qė erdhėn kėta njerėz dhe kėshtu do tė mund tė bėhet punė.

Madje edhe nė kohėn tonė kemi modele heronjsh, si vogėlushi Frodo, supermani, Indiana Gjouns etj.


____________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Http://WwW.ShqpitiLir.Com
 
RRUGA E LUFTETARIT BRENDESOR
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shpirti Lire :: Kultura dhe Historia :: Filozofia-
Kėrce tek: