Shpirti Lire
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Bordi Drejtues i Forumit shpirtilir

Shpirti Lire

Faleminderit per viziten ... Me Respekt Stafi
 
ForumPortaliKėrkoRegjistrohuidentifikimi


Share | 
 

 Kucova

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ONUFRI
SuperAdmin
SuperAdmin
avatar

Male
Postime : 1579
Age : 33
Vendodhja Vendodhja : Berat
Emploi : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Loisirs : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Anėtarėsuar : 12/11/2009

MesazhTitulli: Kucova   Wed Jan 06, 2010 1:37 am



Kjo trevė ka qėnė vendbanimi i hershėm ilir i
fisit desaret. Nga gėrmimet e bėra nė periferi tė qytetit tė Kuēovės
(nė komunėn Perondi ku ndodhet sot Kisha e vjetėr e Shėn Nikollės) del
se kjo trevė ka qėnė njė vendbanim i lashtė me njė kulturė tė
zhvilluar, gjė qė vėrtetohet nga mėnyra e ndėrtimit tė shtėpive dhe e
shėtitores pėr banorėt e saj.


Kuēova
Kjo trevė ka qėnė vendbanimi i hershėm ilir i fisit desaret. Nga
gėrmimet e bėra nė periferi tė qytetit tė Kuēovės (nė komunėn Perondi
ku ndodhet sot Kisha e vjetėr e Shėn Nikollės) del se kjo trevė ka qėnė
njė vendbanim i lashtė me njė kulturė tė zhvilluar, gjė qė vėrtetohet
nga mėnyra e ndėrtimit tė shtėpive dhe e shėtitores pėr banorėt e saj.
Kjo shėtitore ka pėrmasat e njė bulevardi tė vėrtetė (10m gjerėsi dhe
50m gjatėsi) tė shtruar me kalldrėm e me gurė tė gdhendur bukur. Po
kėshtu nė kodrėn e Omurit nė verilindje tė qytetit, janė gjetur punime
mbrojtėse ilire e mbi tė gjitha njė pishtar (i ekspozuar nė muzeun e
Beratit), i cili shėrbente pėr tė sinjalizuar rrezikun armik nga njėra
kala nė tjetrėn si dhe nė tė gjithė zonėn. Nga gėrmimet e bėra nė vitet
‘40 – ‘50 tė shekullit tė kaluar u nxorrėn nė sipėrfaqe amfora, shpata
e mburoja tė kohės ilire.



Nė kohėt e Mesjetės ėshtė shfrytėzuar pėr
interesa jetike tė banorėve vendas edhe nafta e dalė nė sipėrfaqe me
vetėrrjedhje. Nė fund tė viteve 1700 – fillimi i viteve 1800, banorė
kuēovarė si fiset e vjetra tė Brisqeve apo tė Skurove e mė vonė tė
Kurtėve, kanė shitur naftė bruto pėr myzeqarėt, tė cilėt e pėrdornin
pėr bucelat e rrotave tė qerreve si vaj grasatues e mė pas pėr djegie.
Nė vitet e Luftės sė Parė Botėrore, nė periferi tė Kuēovės (aty ku sot
janė varrezat e qytetit) u vendos njė repart ushtarak austriak. Nė
vitin 1916, njė inxhinier gjeolog, pjesėtar i kėtij efektivi vuri re se
uji i pėrroit qė rridhte nga kodra e Omurit vinte me naftė. Pasi e
shėtiti mė kėmbė vendin ai arriti nė pėrfundimin se Kuēova ishte njė
vend me pasuri tė mėdha nafte. Kėtė fakt ai e bėri publik nė vitin
1918. Qė nga viti 1918 e deri nė vitin 1924, nė Kuēovė erdhėn shumė
shoqėri kėrkuese nafte si AIPA (Azienda Italiana Petroli Albania), njė
shoqėri Anglo-Persiane, Shoqėria Amerikane e Naftės si dhe shoqėri
franceze etj.


Nė vitin 1928 nė vendin qė sot quhet “Dikatėr” u
shpua e dha naftė pusi i parė nė Shqipėri. Qė nga ky moment Kuēova u
hodh nė hartat gjeologjike tė botės si vendburim nafte dhe mė vonė edhe
nė hartat politike dhe ushtarake. Qė nga viti 1928 e deri nė vitin
1943, vendburimi i Kuēovės u shfrytėzua nga shoqėria italiane AIPA. Kjo
shoqėri bėri marrėveshje me qeverinė e Mbretit Zog I, qė nėse prodhimi
i naftės nė vit do t’i kalonte 50 000 tonėt, kjo shoqėri do tė ngrinte
nė Kuēovė njė rafineri. Por ndonėse prodhimi i kaloi 170 000 tonėt,
rafineria nuk u ngrit, pėrkundrazi nafta e nxjerrė nisej pėr t’u
pėrpunuar nė Itali. Nė historinė e Shqipėrisė, Kuēova pėrmendet edhe si
qyteti ku ėshtė organizuar greva e parė e punėtorėve nė vitin 1936.


Zhvillimin mė tė madh Kuēova e ka njohur pas Luftės
sė Dytė Botėrore, sidomos nė vitet 1975 – 1990. Popullsia e rrethit nė
fund tė viteve 1980 arriti 32 000 nga 6 400 banorė qė ishte nė vitin
1938. Nė vitin 1944, pėr stabilizimin e gjendjes shumė tė rėnduar nė
Kuēovė si pasojė e djegieve dhe shkatėrrimeve tė bėra nga pushtuesi,
Qeveria e Pėrkohshme e Beratit urdhėroi ngritjen e njė Komisariati tė
Jashtėzakonshėm pėr naftėn. Ky komisariat do tė kishte atributet e njė
drejtorie tė pėrgjithshme, e cila do tė vinte nė punė tė tėrė sistemin
e shfrytėzimit tė vendburimeve. Nė vitin 1951, me vendim tė veēantė tė
Qeverisė Shqiptare, nė Kuēovė u krijuan 11 ndėrmarje ekonomike, ndėrsa
nė vitin 1970 rradhitej ndėr qėndrat mė tė zhvilluara nė shkallė vendi.
Nė kėtė periudhė nė Kuēovė shtrinė veprimtarinė e tyre 15 ndėrmarrje ku
mė tė rėndėsishmet ishin Uzina e Pėrpunimit tė Naftės, Uzina Mekanike e
Naftės, Shpim Shfrytėzimi, Ndėrmarrja e Nxjerrjes sė Naftės, TECI,
Transporti, Ndėrtim Montimi, Laboratori Shkencor i Naftės, Fabrika e
Pluhurave Larės, Fabrika e Tullave, Shkolla e Mesme e Naftės etj. Edhe
pse Kuēova ka patur njė zhvillim industrial shumė tė vrullshėm, deri nė
vitin 1991 ka qėnė e pėrfshirė nė rrethin e Beratit. Nga ai vit
funksionon si rreth mė vete, brenda Qarkut tė Beratit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://WwW.ShQiPeRiA.FoRuMoTiOn.CoM
ONUFRI
SuperAdmin
SuperAdmin
avatar

Male
Postime : 1579
Age : 33
Vendodhja Vendodhja : Berat
Emploi : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Loisirs : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Anėtarėsuar : 12/11/2009

MesazhTitulli: Re: Kucova   Sat Oct 23, 2010 7:00 pm

Historia

Kuēova Kjo trevė ka qenė vendbanimi i hershėm Ilir i fisit Desaret. Nga gėrmimet e bėra nė periferi tė qytetit tė Kuēovės (nė komunėn Perondi ku ndodhet sot Kisha e vjetėr e Shėn Nikollės) del se kjo trevė ka qenė njė vendbanim i lashtė me njė kulturė tė zhvilluar, gjė qė vėrtetohet nga mėnyra e ndėrtimit tė shtėpive dhe e shėtitores pėr banorėt e saj. Kjo shėtitore ka pėrmasat e njė bulevardi tė vėrtetė (10 m gjerėsi dhe 50m gjatėsi) tė shtruar me kalldrėm e me gurė tė gdhendur bukur. Po kėshtu nė kodrėn e Omurit nė verilindje tė qytetit, janė gjetur punime mbrojtėse ilire e mbi tė gjitha njė pishtar (i ekspozuar nė muzeun e Beratit), i cili shėrbente pėr tė sinjalizuar rrezikun armik nga njėra kala nė tjetrėn si dhe nė tė gjithė zonėn. Nga gėrmimet e bėra nė vitet ‘40 – ‘50 tė shekullit tė kaluar u nxorėn nė sipėrfaqe amfora, shpata e mburoja tė kohės ilire.


Nė kohėt e Mesjetės ėshtė shfrytėzuar pėr interesa jetike tė banorėve vendas edhe nafta e dalė nė sipėrfaqe me vetėrrjedhje. Nė fund tė viteve 1700 – fillimi i viteve 1800, banorė kuēovarė si fiset e vjetra Beqollaret, Skurot e mė vonė tė Kurtėt, kanė shitur naftė bruto pėr myzeqarėt, tė cilėt e pėrdornin pėr bucelat e rrotave tė qerreve si vaj grasatues e mė pas pėr djegie.

Nė vitet e Luftės sė Parė Botėrore, nė periferi tė Kuēovės (aty ku sot janė varrezat e qytetit) u vendos njė repart ushtarak austriak. Nė vitin 1916, njė inxhinier gjeolog, pjesėtar i kėtij efektivi vuri re se uji i pėrroit qė rridhte nga kodra e Omurit vinte me naftė. Pasi e shėtiti mė kėmbė vendin ai arriti nė pėrfundimin se Kuēova ishte njė vend me pasuri tė mėdha nafte. Kėtė fakt ai e bėri publik nė vitin 1918. Qė nga viti 1918 e deri nė vitin 1924, nė Kuēovė erdhėn shumė shoqėri kėrkuese nafte si AIPA (Azienda Italiana Petroli Albania), njė shoqėri Anglo-Persiane, Shoqėria Amerikane e Naftės si dhe shoqėri franceze etj.

Nė vitin 1928 nė vendin qė sot quhet “Dikatėr” (D4) u shpua e dha naftė pusi i parė nė Shqipėri. Qė nga ky moment Kuēova u hodh nė hartat gjeologjike tė botės si vendburim nafte dhe mė vonė edhe nė hartat politike dhe ushtarake. Qė nga viti 1928 e deri nė vitin 1943, vendburimi i Kuēovės u shfrytėzua nga shoqėria italiane AIPA. Kjo shoqėri bėri marrėveshje me qeverinė e Mbretit Zog I, qė nėse prodhimi i naftės nė vit do t’i kalonte 50 000 tonėt, kjo shoqėri do tė ngrinte nė Kuēovė njė rafineri. Por ndonėse prodhimi i kaloi 170 000 tonėt, rafineria nuk u ngrit, pėrkundrazi nafta e nxjerrė nisej pėr t’u pėrpunuar nė Itali. Nė historinė e Shqipėrisė, Kuēova pėrmendet edhe si qyteti ku ėshtė organizuar greva e parė e punėtorėve nė vitin 1936.

Zhvillimin mė tė madh Kuēova e ka njohur pas Luftės sė Dytė Botėrore, sidomos nė vitet 1975–1990. Popullsia e rrethit nė fund tė viteve 1980 arriti 32 000 nga 6 400 banorė qė ishte nė vitin 1938. Nė vitin 1944, pėr stabilizimin e gjendjes shumė tė rėnduar nė Kuēovė si pasojė e djegieve dhe shkatėrrimeve tė bėra nga pushtuesi, Qeveria e Pėrkohshme e Beratit urdhėroi ngritjen e njė Komisariati tė Jashtėzakonshėm pėr naftėn. Ky komisariat do tė kishte atributet e njė drejtorie tė pėrgjithshme, e cila do tė vinte nė punė tė tėrė sistemin e shfrytėzimit tė vendburimeve.

Nė vitin 1951, me vendim tė veēantė tė Qeverisė Shqiptare, nė Kuēovė u krijuan 11 ndėrmarrje ekonomike, ndėrsa nė vitin 1970 radhitej ndėr qendrat mė tė zhvilluara nė shkallė vendi. Nė kėtė periudhė nė Kuēovė shtrinė veprimtarinė e tyre 15 ndėrmarrje ku mė tė rėndėsishmet ishin Uzina e Pėrpunimit tė Naftės, Uzina Mekanike e Naftės, Shpim Shfrytėzimi, Ndėrmarrja e Nxjerrjes sė Naftės, TECI, Transporti, Ndėrtim Montimi, Laboratori Shkencor i Naftės, Fabrika e Pluhurave Larės, Fabrika e Tullave(nder tė paktat nė Shqipėri qė prodhojnė tulla me pėrqindje tė lartė argjile), Shkolla e mesme politeknike (kjo shkolle ka arsimuar nxėnės tė ardhur nga tė gjithė rrethet, shume prej tė cilėve nė ditėt e sotme janė funksionare dhe pedagoge tė rėndėsishėm dhe me emėr nė universitetin e Gjeologji-Miniera) etj. Edhe pse Kuēova ka patur njė zhvillim industrial shumė tė vrullshėm, deri nė vitin 1991 ka qenė e pėrfshirė nė rrethin e Beratit. Nga ai vit funksionon si rreth mė vete, brenda Qarkut tė Beratit.


Gjeografia

Pėrpara viteve 1990-te Kuēova bėnte pjesė nė rrethin e Beratit. Sot paraqitet si rreth me vete dhe kufizohet nga Berati nė jug, Elbasani nė veri dhe Lushnja nė veri-perėndim. Kjo zonė ka njė reliev kodrinor-fushor, klime mesdhetare me verė tė nxehte dhe tė thatė, dimėr tė ftohtė. Ky qytet ka arritur shifrėn rekord nė Shqipėri pėr temperaturėn mė tė larte tė regjistruar me 44,4 °C nė korrik 1986. Nė pėrgjithėsi mbizotėrojnė dherat e buta tė kafenjta, tė pėrshtatshme pėr kultivimin e shumė kulturave bujqėsore (si tė lashtat ashtu edhe shume drurė frutore veēanėrisht ullishtėt dhe vreshtat). Pershkohet nga lumi Devoll, nė veri-perėndim nė afėrsi tė fshatit Kozare.

Demografia

Aktualisht popullsia e rrethit Kuēovė ėshtė rreth 48 288 banorė. Nga kjo popullsi 30 441 banorė banojnė nė Bashkinė e Kuēovės, duke e renditur tė 12-tėn nga 65 bashki nė shkallė vendi. Dendėsia e popullsisė kap shifrėn 567 banorė/km², gjė qė e rendit kėtė rreth si mė tė populluarin nė shkallė vendi. Raporti i shpėrndarjes sė popullsisė qytet-fshat ėshtė progresiv dhe tepėr dallues nė raport me rrethet e tjera nė vend, duke variuar nga 63 % banorė nė qytet deri nė 37 % banorė nė fshat.

Ekonomia

Kucova ende vazhdon tė ruaje fizionominė e dikurshme si qyteti i parė i industrializuar i Shqipėrisė. Karakteristike e kėtij qyteti ėshtė :

* Ekzistenca e shfrytėzimit tė vendburimeve tė naftės dhe gazit, ku deri mė sot janė shfrytėzuar vetėm 5 % e rezervave gjeologjike dhe 32 % e rezervave industriale tė shfrytėzueshme.
* Ekzistenca e industrisė sė fuqishme mekanike, e pėrfaqėsuar nga Uzina Mekanike e Naftės (U.M.N) dhe Uzina e Riparimit tė Avionėve (U.R.A.), specifike nė shkallė vendi pėr nga natyra e tyre.
* Ekzistenca e industrisė sė materialeve tė ndėrtimit e pėrfaqėsuar nga fabrika e vetme nė shkallė vendi pėr prodhimin e karton-katėrmasė dhe bitumit tė oksiduar si dhe dy fabrikave tė tullave.
* Ekzistenca e fabrikės sė vetme tė prodhimit tė detergjenteve larės nė shkallė vendi me teknologji italiane.
* Ekzistenca e qendrės shkencore tė kimi-pėrpunimit tė naftės, karburanteve, lubrifikantėve dhe lendeve djegėse, e vetmja pėr nga natyra nė shkallė vendi.
* T.E.C.-i, i cili nėse vihet nė shfrytėzim, furnizon me energji elektrike tė gjithė prefekturėn e Beratit (Kuēove-Berat-Skrapar) dhe ėshtė njė nyje nė sistemin kombėtar energjetik pėr zonėn pėr zonėn jug-perėndimore dhe atė qendrore.

Sot ky komunitet ka komoditetin tė realizoje nevojat pėr shėrbimet e komunikimit nėpėrmjet Internetit dhe telefonisė fikse dhe celulare Kuēova lindi si qytet i naftėtarėve dhe si i tille njihet deri nė ditėt e sotme. Ekonomia nė vitet e kaluara ishte e bazuar tek burimet naftėmbajtėse dhe nė funksion tė tyre u ngritėn dhe ndėrmarrje si Uzina Mekanike e Naftės, Shpim Kėrkimi, Shpim Shfrytėzimi etj, qė punėsonin njė numėr tė konsiderueshėm punėtoresh.

Sot kėto ndėrmarrje kanė njė numėr tė kufizuar punėtoresh dhe ekonomia ėshtė e mbėshtetur tek prona private dhe nga tė ardhurat e emigranteve.

Kultura

Nė jug tė Kuēovės, mė pak se 3 km nga qendra e qytetit, nė fshatin Perondi gjendet njė nga kishat mė tė vjetra, pėr tė mos thėnė mė e vjetra nė Ballkan akoma nė kėmbė. Ndėrtimi i takon shek. tė X dhe ėshtė njė shprehje tipike e arkitekturės bizantine tė veprave tė kultit, ku nė muratorė kombinohet guri me terrakotėn dhe ku volumet modeste kompensohen me pasurinė e elementėve arkitekturore.

Pikėrisht nė skajin e kundėrt, nė veri-perėndim tė qytetit, por kėtė radhė diēka mė larg se kisha e parė, pra rreth 6 km, nė vendin e quajtur Salc-Kozare ndodhet njė kishė tjetėr e denjė pėr tė qenė objekt admirimi pėr vizitorėt. I takon njė kohe mė tė vonshme, por gjithashtu njė shembull i shkėlqyer i arkitekturės sė shek. XVII, e kishės me hajat tė jashtėm dhe me njė navatė tė bollshme, nė krye tė sė cilės ėshtė edhe ikonostasi prej druri, vepėr e shquar e mjeshtėrve shqiptarė tė kohės.

Kuriozitet


Para viteve '20, me sakte para se tė zbulohej se ky qytet ishte njė zone naftėmbajtėse prej shtetasve italiane, Kucova ka qenė njė zonė e paprekur nga zhvillimet industriale, njė vendbanim me njė popullsi shumė tė vogėl ku jetonin pak fise, pėrmend Brisqet, Polovinasit, Skurat, Bullaret. Territori ka qenė i mbuluar me sė shumti prej shkurreve
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://WwW.ShQiPeRiA.FoRuMoTiOn.CoM
 
Kucova
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shpirti Lire :: Kultura dhe Historia :: Qytetet Shqiptare-
Kėrce tek: