Shpirti Lire
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Bordi Drejtues i Forumit shpirtilir

Shpirti Lire

Faleminderit per viziten ... Me Respekt Stafi
 
ForumPortaliKėrkoRegjistrohuidentifikimi


Share | 
 

 Robotėt vrasės, e ardhmja e luftės !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ONUFRI
SuperAdmin
SuperAdmin
avatar

Male
Postime : 1579
Age : 33
Vendodhja Vendodhja : Berat
Emploi : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Loisirs : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Anėtarėsuar : 12/11/2009

MesazhTitulli: Robotėt vrasės, e ardhmja e luftės !   Sat Feb 13, 2010 12:50 am

Robotėt luftarakė janė pėrdorur nė operacionet ushtarake nė Irak,
ndėrkohė qė Forcat e Armatosura amerikane kanė nė plan tė zėvendėsojnė
me robotė njė tė tretėn e mjeteve tė blinduara brenda vitit 2015. Kėto
makina vrasėse, njė ditė mund tė pajisen edhe me ndėrgjegje artificiale
- tė arrijnė edhe deri nė atė pikė sa tė kundėrshtojnė urdhra qė i
vlerėsojnė si tė pamoralshėm.

Rekrutėt mė tė rinj tė Ushtrisė
Amerikane janė rreth 1 metėr tė gjatė, janė veshur me kamuflazh
shkretėtire dhe tė pajisur me mitralozė M249. Ata lėvizin falė
zinxhirėve dhe falė kamerave qė pėrbėjnė sytė e tyre - mund tė shohin
fare mirė edhe nė errėsirė.

Kėta luftėtarė tė patrembshėm janė
tre ushtarė robotė, tė cilėt, pa rėnė nė sy tė publikut tė gjerė, janė
vėnė nė pėrdorim nė Irak qė nga gjysma e qershorit, me detyrė gjuetinė
e armiqve. Si tė udhėhequr nga njė dorė e padukshme, u afrohen
shėnjestrave pėr tė qėlluar mė pas me mitralozė. Ėshtė e ardhmja e
luftės - dhe tashmė ka mbėrritur.

"Ėshtė roboti i parė i
armatosur nė historinė e armėve tė luftės", thotė Ēarls Din, inxhinier
nė kompaninė "Waltham", prodhuesi i kėtyre mjeteve tė reja luftarake.
Din dhe 70 tė punėsuarit e departamentit tė tij presin me padurim tė
mėsojnė si do tė sillen tri krijesat e tyre nė front. Pasi tre robotėt,
tė pagėzuar me emrin "Shpatat" po pėrdoren nė njė mision sekret dhe
prodhuesit nuk kanė asnjė ide nėse kanė vrarė ndonjė armik gjatė
luftimeve.

Duket se do duhet pak kohė pėrpara se kėtyre tre
robotėve luftarakė t‘u mbėrrijnė pėrforcimet. Forcat e Armatosura
amerikane po testojnė "Gladiatorin", njė pajisje moderne e krijuar nga
inxhinierėt e "Carnegie Mellon University Robotics Institute" nė
Pistburg tė Pensilvanisė. Gladiatori peshon mė shumė se njė ton dhe
lėviz mbi goma tė dhėmbėzuara qė i japin mundėsinė tė lėvizė mbi
sipėrfaqe me pjerrėsi 60%. Forcat e armatosura i kanė instaluar
prototipit njė mitraloz tė komanduar tė tipit M240.

"Kemi
qėlluar shumė pėr tė testuar mitralozin", tregon koloneli Terri Grifin,
i cili bėn pjesė nė Programin pėr robotėt nė bashkėpunim tė Ushtrisė
Amerikane dhe Marinės. Nė rast se testimet e mėtejshme do tė rezultojnė
tė frytshėm, njė version me katėr rrota i gladiatorit do tė dėrgohet nė
Irak vitin e ardhshėm, gjithnjė nė rast se trupat amerikane do tė jenė
ende nė kėtė vend. Sipas kolonelit Grifin, roboti luftarak ėshtė nė
gjendje tė shpartallojė grupe tė padėshiruara. Vepron nė tre faza.
Fillimisht Gladiatori paralajmėron pėrmes njė altoparlanti tė fuqishėm,
mė pas qėllon me plumba gome nė drejtim tė shėnjestrės, pėr tė vėnė nė
fund nė pėrdorim mitralozin.

Mėnyra e re e tė luftuarit


shumė se 50 vjet pasi autori Isak Asimov ngulmonte se robotėve nuk u
duhen krijuar kurrė mundėsitė pėr tė dėmtuar njerėzit, zhvillimi i
vrasėsve tė automatizuar ka ecur me ritme tė pandalshme. Shpatat dhe
Gladiatori janė pararoja e njė lloji tė ri lufte, nė tė cilėn vrasja do
t‘u lihet nė dorė makinave. Sipas njė buletini tė brendshėm tė Forcave
tė Armatosura Amerikane, makinat e armatosura "po i krijojnė vetes
hapėsirė nė fushėbetejat e sotme dhe do tė pėrdoren nė masė tė
pabesueshme nė fushėbetejat e sė ardhmes". Nė buxhetin e Pentagonit
ėshtė parashikuar njė shifėr prej 200 miliardė dollarėsh pėr
modernizimin e programit "Sistemet e Luftimit tė sė Ardhmes". Programi
parashikon qė brenda vitit 2015, robotėt tė zėvendėsojnė njė tė tretėn
e mjeteve tė blinduara.

Luftimi i automatizuar po gjen hapėsirė
edhe nė Izrael, ku forcat e armatosura po i pėrdorin robotėt pėr tė
kontrolluar kufirin prej 60 kilometrash me Rripin e Gazės. Sistemi i
stacionuar "Shiko-qėllo" i zhvilluar nga Rafael, njė prodhues izraelit
armėsh, pėrfshin kamera dhe mitralozė. Duhet theksuar se ka rreze
veprimi prej 1 mijė e 5 qind metrash. Nga kėndvėshtrimi ushtarak, janė
njė mori arsyesh qė ushtarėt metalikė po gjejnė pėrdorim gjithnjė e mė
tė gjerė. Njėra prej tyre; nuk kanė frikė dhe nuk lodhen. Robotėt
vrasin pa kurrfarė hezitimi dhe pėrkundrejt rastit tė ushtarėve, bėhet
fjalė pėr humbje financiare. Njė "Shpatė" kushton 150 mijė dollarė.
Pėrveē kėsaj, politikanėt e gjeneralėt nuk janė mė tė detyruar tė
shqetėsohen pėr tė dhėnė llogari pėr numra tė tepruar viktimash. Kush
do ta gjuante njė ushtar prej metali?

Nėn kontrollin njerėzor

E
megjithatė, kėta ushtarė mekanikė mbeten tėrėsisht nėn kontrollin e
njerėzve. Do tė duhet kohė qė vrasėsit njerėzorė, tė pėrshkruar nė
filma hollivudianė si "Robokopi" dhe "Terminatori", tė lėshohen mbi
njerėzimin. "Por nuk ekzistojnė barriera shkencore qė t‘u presin rrugėn
robotėve luftarakė tė pavarur", thotė Ronald Rotkin, i Institutit tė
Teknologjisė nė Atlanta. "Pėrbėrėsit e tyre po prodhohen e po
instalohen gjatė kėtij ēasti kur po flasim".

Nė zyrėn e tij,
eksperti Arkin po studion mėnyra qė skenarėt e kėtyre filmave tė zymtė
tė mos arrijnė tė kthehen nė realitet. Po zhvillon njė sondazh pėrmes
internetit pėr tė zbuluar se ē‘mendojnė oficerėt e ushtrisė,
politikanėt, ekspertėt e robotėve dhe qytetarėt e thjeshtė lidhur me
makinat vrasėse me autonomi tė plotė. Pėr shembull, cilat janė
rregullat etike qė duhet tė respektojnė kėto makina nė ēastin qė
dėrgohen nė luftė? Pėr t‘i gjetur pėrgjigje kėtij problemi Arkin po
zhvillon programe kompjuterike, tė cilat mund tė pėrdoren pėr tė
programuar kėta robotė - njė lloj ndėrgjegjeje pėr ushtarėt e metaltė.

Njė
nga kėto makina, "Qeni i Madh", krijon idenė se ē‘teknologji e avancuar
ėshtė pėrdorur pėr krijimin e robotėve tė kėtij lloji. Mjeti pa kokė e
gjen vetė rrugėn teksa lėviz pėrpara. Kompjuteri dhe sensorėt i
mundėsojnė tė qėndrojė drejt e tė mos rrėzohet edhe nė rast se merr
ndonjė goditje anash. Roboti, i zhvilluar nga "Boston Dynamics" do ta
nisė karrierėn ushtarake si mjet transportues.

Nė njė ekspozitė
tė hapur pėrpara dy javėsh nė Fushėn Uebster, bazė ushtarake nė
Merilend, njė mjet prej 33 centimetrash shihej tė fluturonte nė ajėr
dhe tė ulej mbi katėr kėmbė tė holla. Trupat ushtarake nė Irak tashmė
po testojnė 20 nga kėto pajisje tė quajtura "mikromjete ajrore". Mund
tė kontrollohet nga ushtarėt pėrmes njė pulti tė ngjashėm me ato tė
lojėrave elektronike, por njėherėsh mund edhe tė pilotohen
automatikisht duke pėrdorur sistemin Gps pėr t‘u orientuar nė hapėsirė
dhe pėr tė lokalizuar shėnjestrat.

Edhe mė mbresėlėnės nė
ekspozitėn nė Fushėn Uebster ishte helikopteri 11 metra i gjatė i
quajtur "Zbuluesi goditės". Nuk ka nevojė pėr pilot. Njė pajisje laser
i mundėson tė ulet e tė ngrihet vetė edhe nėpėr sipėrfaqet e reduktuara
qė ofrojnė anijet e vogla luftarake. Ky model nuk ėshtė pajisur ende me
armė. Por kjo gjė do tė ndryshojė sė shpejti, thotė inxhinieri Dag
Fronius. "Janė pėrpiluar tashmė planet pėr tė instaluar armė nė tė".

"Northrop
Grumman", kompania qė ka prodhuar helikopterin nė fjalė, po planifikon
edhe prodhimin njė avioni tė padukshėm pa pilot tė quajtur X-47, i cili
do tė jetė gati nė vitin 2011. "Duke e lėnė pa pilot, i japim mundėsinė
mjetit tė qėndrojė nė ajėr pėr dhjetė orė mė shumė", thotė Taj
Parmenter, i "Northrop Grumman". "Pėr tė programuar njė mision nė
terrenin armik duhet veē njė tastierė e njė maus".


pėrgjithėsi, pajisjet e robotizuara ajrore janė nė avangardė mes
robotėve ushtarakė. Objekte fluturuese pa pilotė janė pėrdorur nė zonat
e luftimeve prej disa kohėsh, kryesisht pėr motive zbulimi, por nuk
kanė munguar rastet kur janė pajisur me armė vdekjeprurėse. Dy raketat
qė vranė terroristin Muhamed Atef nė nėntorin e vitit 2001 ishin tė
kėtij lloji.

Vendime fatale

Pavarėsisht faktit se
robotėt vėrtiten nė ajėr, apo shėrbejnė nė tokė si kėmbėsorė, deri tani
kanė qenė operatorėt ata qė vendosin nėse munden apo jo tė qėllojnė.
Frika se makinat papritmas mund tė marrin kot e tė qėllojnė mbi
ushtarėt e vet ėshtė ende e madhe. Pėrpara se "shpatat" tė qėllojnė
plumbat e gomės mbi terroristėt nė Irak, kanė nevojė pėr lejen e dy
operatorėve njerėzorė. Njė supervizor shtyp njė buton nė pultin e
komandimit nė distancė, vepron dhe e bėn mitralozin operativ. Nė tė
njėjtėn kohė, njė tjetėr ushtar duhet tė aktivizojė dy ēelėsa tė kuq nė
njėsinė e tij tė kontrollit, pėr tė lejuar robotin tė qėllojė.

Por
mund tė merret lehtė me mend se e drejta pėr tė marrė vendime mbi jetėn
e vdekjen ka prirje t‘i transferohet gjithnjė e mė shumė trurit tė
makinės - sapo inxhinierėt tė arrijnė tė kalojnė problemin e dallimit
tė armiqve e tė miqve. E para pajisje e aftė ta bėjė kėtė dallim mund
tė instalohet pa mbaruar ky vit nė njė hapėsirė prej 248 kilometrash nė
zonėn e ēmilitarizuar mes Koreve tė Jugut e tė Veriut. "Samsung
Techwin", njė firmė koreano-veriore prodhimesh elektronike, ka kryesuar
konsorciumin qė ka zhvilluar pajisjen nė fjalė, njė robot i zi i
armatosur me armė zjarri. I pajisur me kamera video dhe me ultratinguj,
roboti ėshtė i aftė tė dallojė pemėt nga njerėzit, dhe, sipas,
ekspertit Arkin, mund tė hapė zjarr nė mėnyrė tė pavarur kundėr kujtdo
qė shkel kufirin. Edhe Pentagoni po kėrkon t‘u japė robotėve mė shumė
liri, duke mbėshtetur tezėn se e vetmja mėnyrė pėr tė shtuar fuqinė
luftarake tė trupave amerikane ėshtė krijimi i mundėsisė qė njė ushtar
tė ketė nėn kontroll sa mė shumė sisteme tė pavarur nė tė njėjtėn kohė.
Kjo bėhet e mundur vetėm nė rast se makinave u lejohet t‘i marrin nė
mėnyrė autonome njė pjesė tė mirė tė vendimeve. Sipas njė dokumenti tė
Ushtrisė Amerikane, "luftimi vdekjeprurės dhe jovdekjeprurės" mund tė
mbahet nėn kontroll pėrmes autonomisė.

E ardhmja ėshtė e ndritur

Sulmi
i robotėve vrasės mund tė tingėllojė si njė parashikim makabėr i sė
ardhmes. Por vizionari i robotikės, eksperti Arkin, mendon se ky skenar
do ketė gjithashtu edhe disa aspekte pozitive. Veprimet ēnjerėzore dhe
shkeljet e sė drejtave tė njeriut kanė qenė pjesė e pandashme e
luftėrave tė sė shkuarės. Njė prej rasteve mė tė freskėta ėshtė ai i
skandalit tė torturave nė burgun Abu Graib tė Irakut. Arkin beson se
robotėt luftarakė nuk e kanė shtysėn qė kanė njerėzit pėr tė kryer
mizori tė tilla, falė ndėrgjegjes sė tyre artificiale. "Robotėt mund tė
sillen shumė mė njerėzisht se njerėzit", thotė eksperti. Ka nė plan tė
prezantojė njė prototip tė softuerit tė moralshėm nė njė konferencė qė
do tė mbahet nė shtator. Nė varėsi tė situatės dhe natyrės sė misionit,
roboti do tė zgjedhė mes njė game tė gjerė opsionesh, veprimin qė ėshtė
mė etiku dhe i moralshmi - qoftė edhe nė rastet kur do t‘i duhet tė
kundėrshtojė urdhrat. Arkin shpreson gjithashtu se prania e sistemeve
tė robotėve mund t‘i bėjė krizat e konfliktet mė humane. Robotėt
regjistrojnė tė gjitha imazhet e kamerave tė tyre, gjė qė nė fund mund
tė shqyrtohet nga publiku. Njė provė e tillė do t‘i detyronte ushtarėt
tė mos kryenin veprime tė paligjshme.

Pritje me krahėt hapur

Ndėrkaq,
robotėt po priten krahėhapur nga bashkėushtarėt e tyre me mish e kocka.
Ushtria Amerikane do tė vendosė nė tetor nė rast se do dėrgojė "Shpata"
tė tjera nė Irak. Nė rast se gjėrat do tė shkojnė siē shpresojnė
ushtarėt, do tė dėrgohen edhe 20 "Shpata" tė tjera, thotė Maikėll Xeka,
pėrgjegjės pėr arsenalin ushtarak nė Nju Xhersi.

Ushtarėt janė
shumė tė kėnaqur nga prania e qindra robotėve tė komanduar nė distancė,
qė janė pėrdorur pėr vite si pastrues minash nė Irak dhe Afganistan, tė
cilėve u vishet merita pėr shpėtimin e qindra jetė njerėzish. Kėta
ushtarė tė vegjėl janė aq tė vlefshėm pėr trupat e armatosura, sa janė
promovuar nė detyrė, madje edhe janė dekoruar. Nė rast se njė minė
shpėrthen nėn kėto makina, ushtarėt preferojnė tė riparojnė robotin e
dėmtuar, se sa ta zėvendėsojnė me njė tė ri.

Nė bazėn ushtarake
nė Juma tė Arizonės, njė kolonel i urdhėroi ushtarėt tė ndėrprisnin njė
manovėr, gjatė sė cilės njė robot dėrgohej vazhdimisht nė fushėn e
minuar, pasi diēka e tillė ishte ēnjerėzore.

Arkin vėren njė
rrezik tė nėnvleftėsuar nė prirjen qė kanė ushtarėt pėr tė konsideruar
robotėt si njerėz. Nė rastet ekstreme, oficerėt mund tė lidhen mė shumė
pas robotėve apo njerėzve qė kanė nėn komandė. Kėshtu mund tė ndodhė qė
oficeri tė japė urdhrin: "Tom, shko ti pėr tė parė nėse bregu ėshtė i
pastėr - roboti do qėndrojė kėtu".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://WwW.ShQiPeRiA.FoRuMoTiOn.CoM
 
Robotėt vrasės, e ardhmja e luftės !
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shpirti Lire :: Lajme Nga Vendi edhe Bota :: Teknologji-
Kėrce tek: