Atmosfera (nga qreq. ατμός, atmós - "avull" dhe σφαίρα, sfera - "lėmsh") ėshtė njė shtresė gazesh qė mbulon njė trup qiellor. Ajo pėrbėhet shpesh nga njė pėrzierje gazrash tė ndryshėm, dhe mbahet e mbėrthyer nga fuqia e rėndesės nė trupat qiellorė. Atmosfera ėshtė nė sipėrfaqe mė e dendur dhe me rritjen e lartėsisė shkon duke u rralluar
Disa planetė pėrbėhen kryesisht prej gazesh tė ndryshėm, dhe kėshtu ata kanė atmosfera shumė tė thella, si p.sh. Jupiteri, Saturni, Urani dhe Neptuni.
Toka, Afėrdita, Marsi dhe Plutoni kanė atmosferė qė mbeshtjell sipėrfaqet e tyre, siē e kanė edhe tre satelitėt e planeteve tė jashtėm: Titani, Enkeladusi (hėna e Saturnit, dhe Tritoni (hėnė e Neptunit). Trupa tė tjerė qiellorė tė sistemit tonė diellor zotėrojnė njė atmosferė tejet tė hollė. Kėta janė Hėna (gaz natriumi), Mėrkuri (gaz natriumi) , Evropa (hėnė e Jupiterit) (oksigjeni) dhe Io (sulfuri). Atmosfera eshte afat yjor qe pėrshkruan rajonin e jashtme e njė ylli, dhe zakonisht pėrfshin pjesėn duke filluar nga jashtė fotosferė terr. Relativisht tė ulėt-yjet e temperaturės mund tė formojnė molekula kompleksi nė atmosferėn e tyre e jashtme. Atmosferėn e Tokės, e cila pėrmban oksigjen pėrdorur nga organizmat mė tė madh pėr frymėmarrje dhe dioksid karboni pėrdoret nga bimėt, algat dhe Cyanobacteria pėr fotosintezė, gjithashtu mbron organizmat e gjallė nga dėmtimi gjenetik nga rrezatimi ultravjollcė diellor. Pėrbėrja e tij e tanishme ėshtė produkt i miliarda e viteve tė modifikimit biokimike tė paleoatmosphere nga organizmat e gjallė. Atmosfera e Tokės pėrbėhet nga pesė shtresa: troposfera, stratosfera, mezosfera , termosfera dhe egzosfera.
Nga perspektiva e gjeolog planetare, atmosfera ėshtė njė agjent evolucionar thelbėsore pėr morfologjinė e planetit. Transportit era pluhurin dhe grimcat e tjera tė cilat erodes lehtėsim dhe lė depozitave (proceset eolian). Acar dhe precipitations, qė varet nga pėrbėrja, gjithashtu ndikim lehtėsim. Ndryshimet klimatike mund tė ndikojnė nė historinė gjeologjike tė planetit. Anasjelltas, duke studiuar sipėrfaqe tė tokės ēon nė njė kuptim tė atmosferės dhe klimės sė njė planet - tė dy gjendjen e tanishme dhe e kaluara e saj.
Pėr njė meteorolog, pėrbėrjen e atmosferės pėrcakton klimėn dhe variacionet e tij.
Pėr njė biolog, pėrbėrja ėshtė i varur nga afėr paraqitjen e jetės dhe evoluimin e saj.
Pėr njė gjeolog, atmosfera ėshtė njė agjent tė rėndėsishėm nė morfologjinė evolucionare e planetit. Era e pluhurit qė mbart ha terrenit dhe tė lėnė depozitave. Ngrirjes dhe rreshjet, qė varet nga pėrbėrja, edhe formėn terrenit. Pėr meteorolog, pėrbėrjen e atmosferės pėrcakton klimėn dhe variacionet e tij. Pėr biolog, pėrbėrja ėshtė i lidhur ngushtė me shfaqjen e jetės dhe evoluimin e saj. Kėrko pėr planete jashtė sistemit diellor tė ēojė tė pyes veten nėse ata kanė njė atmosferė dhe ēka ėshtė pėrbėrja e tij.
Troposfera
Ėshtė shtresa mė e poshtme dhe mė e dendur e atmosferės dhe pėrfshin afro 80% tė masės sė saj. Troposfera nė ekuator arrin lartėsinde 18-20 km, nė gjerėsinė e mesme 11-14 km dhe nė pole 8-10 km. Nė troposferė gjendet sasia kryesore e avullit tė ujit, qė luan rol tė rėndėsishėm nė proceset dhe dukuritė atmosferike-formimi i reve, i reshjeve, i mjegullave etj. Ėshtė konstatuar se nė troposferė tempratura zbret me rritjen e lartėsisė mesatarisht 0,56C nė ēdo 100 metra. Njehsoni temperaturėn nė kufirin e sipėrm tė troposferės mbi ekuator dhe mbi pole tė Tokės.
Stratosfera
Shtrihet mbi troposferė, e cila ndahet nga ndenshtresa e quajtur tropopauza, qė ka njė trashėsi 500-3000 metra, dimrit ėshtė nė lartėsinė mė tė vogėl, kurse verės nė lartėsi mė tė mėdha. Ajo nuk ėshtė shtresė unike, por e shkėputur me kontaktin e masave tė ftofta dhe tė nxehta tė ajrit. Stratosfera arrin lartėsinė deri nde 40 km, dhe ka gati pėrbėrje tė njejtė tė ajrit sikurse troposfera. I vetmi ndryshim qėndron nė pėrqendrimin e ozonit (O3), qė ka mė tepėr nė lartėsi 20-35 km e quhet ozonosfera. Ozoni ka rėndėsi tė madhe nė absorbimin e rrezeve ultravjollcė, tė cilat janė tė rrezikshme pėr jetėn nė tokė. Stratosfera cildesohet me dendėsi tė vogėl tė ajrit dhe pak avull uji.
Mezosfera
Ndahet nga stratosfera me nėnshtresen - stratopauza. Shtrihet nė lartėsi prej 40-80 km, nde pjesėn e poshtme karakterizohet me rritjen e temperaturės, kurse nė pjesėt e sipėrme ajo zbret. Nė mezosferė formohen retė e argjendta.
Termosfera
Ajo ndohet nga mezosfera nė nėnshtresėn - mezopauza Termosfera shtrihet nde lartėsi 80-800 km. Nė termosferė temperatura ngritet dhe nė lartėsi prej 200 km mbi sipėrfaqe tė tokės arrin +250 C. Nė termosferė molekulat dhe atomet e gazeve absorbojnė rrezet ultravjollcė dhe ndikojnde nde rritjen e madhe tė temperatures, ku nė shtresat mė tė larta tė termosferės arrin mbi 1200 C, nė tė cilėn molekulat dhe atomet janė tė elektrizuara. Pėr kėtė arsye, kur ėshtė njė pyetje elektropėrqyshmerija e termosferės, atėherė e quajmė - jonosferė. Nė kėtė zonde jonet janė tė koncentruara sipas shtresave (E,F,F1 dhe F2) dhe njėra gjendet nde mezosferė (D). Radiovalėt rrefuzohen prej kėtyre shtresave dhe pėr kėtė arsye ėshtė e mundshme radiolidhja nde tokė edhe nde lartėsi mė tė mėdha. Nė jonosferė shfaqet drita polare, karakteristikė pėr regjionet me gjerėsi mė tė mėdha gjeografike dhe zgjat disa dhjetra minuta deri nė disa ditė dhe me sė shpeshti ka ngjyrė tė kaltėr nė tė bardhė dhe tė verdhė nė tė gjelbėr. Nė lartėsinė rreth 120 km shtrihet shtresa atmosferike, e cila paraqet kufirin e shprėndarjes sė dritės dhe pėrcakton ngjyrėn e qiellit. Nė lartėsinė mė tė madhe qielli ėshtė i errėt dhe atmosfera merr veti tė hapsirės ndėrplanetare.
Egzosfera
Shtrihet nė lartesi 800-3000 km. Gazrat ne te jane aq te rralle sa qė mund tė krahasohen me vakuumet, qė mund tė pėriftohen nė laboratorėt bashkkohore tde fizikės. Molekulat dhe atomet e gazrave janė tė rralla, cilėsohen me shpejtėsi tė madhe tė levizjes dhe pjesėrisht mbizotrojnė forcėn tėrheqėse tė tokės dhe shkojnė nė hapsirėn ndėrplanetare.
Vendodhja
Mon Dec 05, 2011 4:05 pm