ONUFRI
SuperAdmin
Postime : 1579
Age : 40
 Vendodhja : Berat
Emploi : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Loisirs : WwW.shqiperia.Forumotion.com
Anėtarėsuar : 12/11/2009
 | Titulli: Shkodra  Wed Jan 06, 2010 12:48 am | |
|  Historikisht Shkodra ka qenė njė ndėr qytetet
kryesore shqiptare. Zhvillimin mė tė madh e mori nė shekullin XIX. Mė
1870 ajo kishte rreth 50 000 banorė. Historikisht Shkodra ka qenė njė
ndėr qytetet kryesore shqiptare. Historikisht
Shkodra ka qenė njė ndėr qytetet kryesore shqiptare. Zhvillimin mė tė
madh e mori nė shekullin XIX. Mė 1870 ajo kishte rreth 50 000 banorė.
Historikisht Shkodra ka qenė njė ndėr qytetet kryesore shqiptare.
Zhvillimin mė tė madh e mori nė shekullin XIX. Mė 1870 ajo kishte rreth
50 000 banorė. U bė nyjė e rėndėsishme tregtare pėr gjithė Ballkanin,
me 3500 dyqane, nė zonėn ku sot njihet si 'pazari i vjetėr'. Qė mė 1718, Shkodra ka patur agjensi konsullore nė
shumė vende tė huaja. Si port konsiderohej Oboti, por sidomos Ulqini
dhe mė vonė Shėngjini. Gjatė viteve tė Lidhjes sė Prizrenit (1878),
Shkodra u bė vatėr e rėndėsishme e lėvizjes kombėtare. Nė kėtė kohė,
dega e Lidhjes nė Shkodėr kishte gardėn e saj, e cila ishta nga mė
veprueset dhe ndihmoi nė mbrojtjen e Plavės, Gucisė, Hotit e Grudės, si
dhe nė luftėn e Ulqinit.Shkodra ka qenė gjithashtu njė vatėr kulturore mjaft
e rėndėsishme. Pėrmendim kėtu bibliotekėn e Bushatllinjve dhe fototekėn
Marubi, e cila njihet si ndėr mė tė vjetrat e Ballkanit dhe me vlera tė
pazėvendėsueshme. Gjatė luftės ballkanike dhe luftės sė parė botėrore,
Shkodra u bė pré e synimeve grabitqare tė Malit tė Zi dhe Serbisė.
Popullsia shkodrane e mbrojti qytetin pėr shtatė muaj me radhė kundėr
ushtrive rrethuese, por mė 23.04.1913, ushtritė serbo-malazeze hynė nė
qytet pėrmes tradhėtisė sė Esat Pashė Toptanit. Serbo-malazezėt u detyruan tė dilnin pas disa muajsh
dhe Shkodra kaloi mė vonė nėn protektorat ndėrkombėtar. Qyteti i kaloi
qeverisė sė Tiranės mė 1920.Shkodra mund tė pėrmendet edhe si qendėr e
katolicizmit shqiptar. Ishte qyteti i fundit shqiptar qė ra nėn
sundimin osman mė 1479, dhe qyteti qė kundėrshtoi mė sė shumti ardhjen
e komunizmit mė 1944. Qytetarėt shkodranė ishin tė parėt qė rrėnuan
simbolet e diktaturės mė 1989. Aty filloi edhe shkėndija e parė e
protestave gjithėpopullore kundėr komunizmit nė fundin e vitit 1990. | |
|
